- prigraužti
- prigráužti vksm. Prigráužiau obuolių̃, mõrkų.
.
prigraužti
Look at other dictionaries:
prigraužti — 1. intr. graužiamo daikto privalgyti, priėsti: Prigraužiau sūrio, dabar gert norias Slm. 2. tr. prk. ko nors pridaryti graužiant: Prigraužė senelis kietų medžių (jis buvo stalius, iš kieto medžio dirbo) Ds. 3. tr. priekaištaujant prikamuoti,… … Dictionary of the Lithuanian Language
apgraužti — tr. 1. ką nors apkramtyti, dantimis apskusti iš paviršiaus, apkrimsti: Kandžių apgraužta seniena rš. Lašinius apgraužė katinas Lp. Apgraužęs kaulą, išmesk laukan šuniui J. ^ Pakvietė senelio kaulelių apgraužti (į laidotuves; juok.) Ps. 2. prk. iš … Dictionary of the Lithuanian Language
atgraužti — tr. 1. graužiant atkąsti: Kol pusę atgraužiau, dantis išsilaužiau Rt. | prk.: Visi tėvą atgraužė (ilgai prikaišiojo jam), kad papigino grūdus ataduot Trgn. 2. atkeršyti, atsigriebti: Kad norėč, tai aš dabar ją atgraužč – atamenu visa, ką sakydavo … Dictionary of the Lithuanian Language
graužti — graužti, ia, ė tr. K, DŽ; B 1. kietą daiktą valgyti, ėsti, krimsti: Kremtu, graužiu SD68. Anei jų (grybų) žmonės renka, anei žvėrys graužia, jėg bėgdami per mišką galvijai išlaužia A.Baran. Jis obuolį graužia, net jam seilės varva Dglš. Ožka… … Dictionary of the Lithuanian Language
išgraužti — tr. 1. graužiant išėsti: Naują žiogrį išlaužė, rūtus, rožes išgraužė Rt. 2. graužiant padaryti duobelę, skylę: Pelės išgraužė skylę skrynio[je] J. | prk.: Žiemos vakarais mes visas knygas išgraužiam (išskaitom) Slm. ^ Dūmai ne gėda, akių… … Dictionary of the Lithuanian Language
kinavarpos — kìnavarpos sf. pl. (1) medžio graužėjo vabalėlio prigraužti milteliai: Čia nedėk kepurės: apkris kìnavarpom Kp … Dictionary of the Lithuanian Language
nugraužti — tr. 1. visai ką nors apgraužti, nukrimsti: Ar nenugraũš sprandą uodai? Vl. Kad katės pelių negaudytų, pelės žmonėms ir kulnus nugraužtų TŽV601. Kaip ganyklą nugraužė, tai pienas ir susitraukė Šll. Arklių nugraužta žolė Grž. Nugraužtos pievos –… … Dictionary of the Lithuanian Language
pagraužti — tr. 1. šiek tiek graužti, nugraužti: Ožka, kam tu lazdyną pagraužei? BsPII323. ^ Sienos nepalaižysi, akmenio nepagrauši Pšl. 2. kiek padilinti; iš apačios pazulinti: Krantai, upės pagraužti, irsta J. Vanduo pagraužė pilies pamatus rš. 3.… … Dictionary of the Lithuanian Language
pergraužti — tr. kiaurai nugraužti, išgraužti: Žiurkių tvirti dantys, net medinių namų sienas pergraužia J.Jabl. Vikšras pergrauš vyšnios kaulelį J.Jabl. | prk.: Ir liks vienas, skausmo pergraužtas, be dalios rš. ^ Lygiai, boba, geležies nepergrauši, teip… … Dictionary of the Lithuanian Language
pragraužti — tr. 1. graužimu padaryti skylę ar duobelę; prasigraužus urvą, išlįsti: Skylę pragraužė pelė J. | refl.: Pelė prasigraužė pro padamentą Slm. 2. prazulinti, pratrinti, prakiurdyti: Pragraužė čebatas koją Skdt. Vanduo pragraužė malūno pylimą Blv. |… … Dictionary of the Lithuanian Language
